- varvolinti
- varvõlinti (-yti), -ina, -ino žr. varvolyti 1: Ką tu čia varvõlini (mezgi), ka nemoki KzR.
Dictionary of the Lithuanian Language.
varvolinti
Look at other dictionaries:
išvarvolinti — išvarvõlinti žr. išvarvolyti: Kad išvarvõlino apykaklę – nėr kur dėt Prn. varvolinti; įvarvolinti; išvarvolinti; prisivarvolinti; suvarvolinti; užvarvolinti … Dictionary of the Lithuanian Language
prisivarvolinti — prisivarvõlinti tr. menk. daug prisidėti, prisikrauti: Kad prisvarvõlis to medaus, kad net nesuėda Smn. varvolinti; įvarvolinti; išvarvolinti; prisivarvolinti; suvarvolinti; užvarvolinti … Dictionary of the Lithuanian Language
suvarvolinti — suvarvõlinti Tr žr. suvarvolyti: Suvarvõlino suvarvõlino (netikusiai numezgė), ka negali nė pažiūrėt KzR. Suvarvolis (suverps) storai, tai bus pančių Vlk. varvolinti; įvarvolinti; išvarvolinti; prisivarvolinti; suvarvolinti; užvarvolinti … Dictionary of the Lithuanian Language
užvarvolinti — užvarvõlinti tr. menk. 1. nedailiai, bet kaip ką ant viršaus uždėti, prisiūti ir pan.: Užvarvõlino lopą, ka net britku pažiūrėt KzR. 2. Gdž uždrėbti, užkrėsti: Skubi žmogus – kokį nors žydą ir užvarvõlini (užlašini rašalo) Krtn. varvolinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
varuklinti — varùklinti, ina, ino žr. varvolinti … Dictionary of the Lithuanian Language
varvuklyti — varvùklyti, ija, ijo žr. varvolinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įvarvolinti — įvarvõlinti menk. 1. tr. bet kaip įkalti, įkišti, įgrūsti: Invarvõlino kuolą į žemę Prn. 2. intr. įklimpti: Mes čia balėj kaip invarvõlinom, led išsilupėm Gg. varvolinti; įvarvolinti; išvarvolinti; prisivarvolinti; suvarvolinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
